pakratyti

pakratýti 1. tr. SD283 kratant papilti, paberti: Kodėl tus miltus pakratéi? Kal. Durpes pakratýk čia netoli pečiaus Kv. Merga pakratė karvėms maltų burokų rš. | Klientas pakrato Pakaušiui paskutinius savo skatikus ir eina namo rš. 2. tr. menk. palikti, pamesti, išlaipinti: Nuvežiau davatkas į Kretingą ir pakračiáu Kal. Ta mašina mane prie pat durų pakratė Krš. Pakrãtė bobas pri durų, parvažiavęs iš miesto, o pats išdūmė į sodą Kv. Atvežė pas motiną susirgusį piemenį ir pakrãtė Pp. Ans tave už nėką neturės, veš į mišką ir pakratýs KlvrŽ. 3. tr. papurtyti: Tėvukas viską dovanotų, šoktų nuo krosnies ir pakratytų jos galvutę P.Cvir. Elzytė pakratė galvą ir paprašė akimis ir ženklais jo išeit (ps.) J.Balč. Lipti ant obelės bijojo, pakratyt galės neturėjo Blv. Kap aš tave pakratýsiu, tai net žegsėt imsi Kt. Ir duosiu aš tau savo senąją mašną, tai kad pakratysi, tai pribirs tau tiek pinigų, kiek tu norėsi BsPIV199. Tas sūnus kaip griebė tėvą, pakratė, tik kaulai išbiro BsPIII246. Be karvutės ir be telyčytės aš neišeisiu, – pasakė Papievienė ir pakratė galvą A.Vien. Pakratė žirgelis galvelę, išlaužė uosio tvorelę (d.) Žž. Net pakratydami galvą gieda Lp. Juodu draugiškai rankas pakratė (pasisveikino) rš. Pakratýk (pasupk) vaiką! Ds. | prk.: Perkūnas smarkiai suurzgė, pakratė dangų rš. ^ Triobos tik pakratýt (labai senos) Gs. Jau ir budinkai pakrãtomi Stl. | refl. tr., intr.: Dabar vaikai nebebučiuoja rankų, tik pasikrãto (pasisveikina ranką pakratydami) Rm. Nenori su manim pasikratýt (pasisveikinti) Drsk. Na, Jonuk, pasikratýkim, senai matėmės Alk. Visi pasisveikino su manim, pasikratydami už rankų Šlč. | Juokiasi net pasikratýdamas Pnd. Valgo sviežieną net pasikratýdamas (su dideliu apetitu) Pnd. | Šuo bailiai pasikratė ir nubėgo rš. Pasikratýdamas šoka, ne kožna su juo pašoks Srv. Pasikrataĩ bejodinėdamas, tai gerai valgosi Gs. Kelionėje pasikratėte, bešokdami pasikratėte, tai gal ir tuščios vietos atsirado [valgyti] Vaižg. Aš pasikračiau, aš pasipurčiau, šimtą kareivių iškirtau JD1087. | Grūšių pasikratýk J.

pakratydamós adv.: Kiaulės ryna usnis pakratydamós Šts.

4. tr. padrebinti: Dėdelę pakratė šiurpulys A.Vien. | refl.: Močiutė kas rytą prieš pusryčius įvarvina į šaukštą kelis lašus ir geria labai labai susiraukdama, net pasikratydama rš. 5. tr. pakapstyti, padrabstyti: Pakratýti mėšlus po kelerių ratų paskuba viena kratėja J. Ar pakrateĩ trąšas? OG359. 6. tr., intr. pakreikti: Atsinešiau šiaudų ir pakračiaũ kūtes Vb. Pakratýk gurbą, dienodaržį Š. Šlapi gurbai, šiaudų da būt, a nėr kam pakrãto Dgl. Nė trukau, nė ką, o tvartą pakračiaũ Jd. Reiks kiaulėm pakratýt Slm. 6. tr. paskleisti (linus): Ašiai pati martelė linelius pakračiau LTR. 7. tr., intr. apieškoti, padaryti kratą: Pakratyk savo kišenė[je], gal rasi raktelį! Ėr. Ačiū Dievui, kad žandarai mūs (knygnešių) nepakratė Kdn. | apiplėšti: Taip, jie pagąsdinę ir pakratę vieną kitą ponelį, nes gyventi juk reikią V.Myk-Put. 8. tr. apsvarstyti, ištirti: Kaip čia atsitiko, visi pamatysma, jei tiktai jo darbus gerai pakratýsma BM444.

◊ ant šãkės (ant šakõs) pakrãtomas blogas, menkas; suplyšęs: Jo gyvenimas an šakõs pakrãtomas Prng. Tavo skarelė jau ant šakõs pakrãtoma Ml. Kas čia do švarkas, ant šãkės pakrãtomas Skr.

káulus pakratýti menk.

1. numirti: Kunigai davė žodį karaliui, jog Vilniaus vyskupas kaulus pakratė M.Valanč. Svetur kaulus pakratęs, namie vietos neteko TŽV616.

2. pašokti: Stiklelį išmetę ir seniai užsimano pakratyti kaulus Gs.

kišẽnę (maĩšą) pakratýti daug pinigų pareikalauti, išleisti: Tas manapolis pakrato kišenes Žem. Užkurys parėjęs turės pakratyti savo maišą, visas skolas švogeriams išmokėti Žem.

kójas pakratýti menk. numirti, nudvėsti: Pakrãtė kójas, ir gatavas Dkš. Jau mėnuo laiko, kaip ji kójas pakrãtė Skr. Jau jis šįmet tik pakratys kojas Ilg. Gyvulys jau kójas pakrãtė Lp. Pasijusi kojas pakratęs Sz.

rankàs pakratyti

1. atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi Žem. Būč seniai išbėgusi rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Tataras, apgautas antrą kartą žalnierio, bėgo rankas pakratęs nu tokio tavorčiaus BM350.

2. nustebti, pasipiktinti: Jūzapas ir rankas pakratė išgirdęs, ką sako Paravonėnė Šts.

sùk [tavè] pakrãtęs tiek to, galas tavęs nematęs (toks keiksmas): Sùk tavè pakrãtęs! Kp. Suk pakratęs – nei aš až jo eisiu, nei niek! Ds.

\ kratyti; apkratyti; atkratyti; įkratyti; iškratyti; nukratyti; pakratyti; perkratyti; prakratyti; prikratyti; razsikratyti; sukratyti; užkratyti